žymybė

žymýbė sf. (1) 1. DŽ, NdŽ, KŽ žymus daiktas, žymenybė: Atvaizde matyti [menininkas] su visomis meno žymybėmis sp. Prie mūsų būrelio nuolat prišoka koks juodasis palydovas ir siūlosi aprodyti žymybes mieste ir apylinkėse Šlč. [Puntukas] viena didžiausių mūsų krašto žymybių, tapusių tikru gamtos paminklu LEXXIV244. 2. G122, NdŽ, KŽ žymumas: Bažnyčia, kurią Kristus paėmė, buvo … duktė artojo Adomo, neturinti nė jokios aukštybės aba žymybės iž giminės SPI230.